šiurgždus

šiurgždùs, -ì adj. (4) K.Būg, BzBkXXVII159, Rtr, NdŽ, FrnW žr. šiurkštus: 1. K, BŽ618.

šiur̃gždu n. K, KŽ. šiur̃gždžiai adv. KŽ, šiurgždžiaĩ K.

2. Šiur̃gždūs linai KI441. Šiurgždùs ceikis KII122. Šiurgždì barzda KII215. 3. BŽ602 gergždžiantis: Tai buvo šiurgždus seno žmogaus balsas rš. Ieva puikiai girdėjo šiurgždų trakštelėjimą rš.

šiur̃gdžiai adv. BŽ602: Žmogus šiurgždžiai nusijuokė rš. Siauroje jos krūtinėje stigo dvasios, keletą kartų ji šiurgždžiai užsikosėjo rš.

4. žr. šiurkštus 6: Jis iš viršaus iš(si)veizd rūstas, nemeilingas, šiurgždùs KI154. ║ Šiur̃gždūs, kartūs, aštrūs žodžiai KI617.

šiur̃gždžiai adv. KI617.